Tarakonas
(žodž. Juozas Erlickas, muz. LIŪDNI SLIBINAI)
Jūs nerūstaukite ponai,
Kad esu tik tarakonas –
Toks gimiau, tai ką darysi,
Kad į plyšį reikia lįsti.
Gal ir aš norėčiau būti
ir žuvėdra, ir gegutė,
bet likimo tiek teduota-
graužti duonos plutą juodą.
Priedainis :
japapė y ją parėbo
japapapapapapo
japapė y ją parėbo
japa y ją pabo
japapapapapapo
Pats raudojau gailiai, ponai,
Kai užaugęs supratau,
Kad esu tik tarakonas
Ir kitkuom nebūsiu jau.
Priedainis :
japapė y ją parėbo
japapapapapapo
japapė y ją parėbo
japa y ją pabo
japapapapapapo
Kiek svajojau, kiek tikėjaus,
Kad išeis gal iš manęs
Pardavėjas ar vedėjas –
Neišėjo niekas, nes:
Aš tik elgeta klajūnas –
Dievui skundo nerašau –
Bet visi mes žemės sūnūs,
Tad kaip brolio ir prašau:
Leisk miegoti man prie krosnies
Neišgink į pūga tik
Ir nelaistyk diklofosais –
Niekas visvien jau neišdygs.
Priedainis :
japapė y ją parėbo
japapapapapapo
japapė y ją parėbo
japa y ją pabo
japapapapapapo
Duok man duonos kasdieninės,
Tiek, kad nereikėtų vogt,
Na o dieną paskutinę
Tartum brolį pašarvok.