Važiuojam

Antradienis, 2010 07 13

Slibinai važiuoja, o jų stogas – ne! Kad ir kaip su tuo nesutiktų jų artimiausi draugai, o juolab priešai. Važiuoja su palapinėm, su miegmaišiais ir gal net su kelnėm, bet užtat dvasioj – kaip visada nuogi. Trumpas, bet užtat itin moderniai meniškas reportažas kelionių tema.

Su teatro diena

Sekmadienis, 2010 03 28

Žiūriu į žmogų

Ir galvoju

Ką tu tokio blogo

Dievui padarei.

Šarūnas Banevičius

Literatūrinės dalies vedėdėjas.

Teatras – tai dvasinis penas

Penktadienis, 2009 12 04
“Išvažiuoju”  – liūdnai šaukia tūlas Lietuvos pilietis. Liūdesys užkoduotas mūsų pasąmonėje. Liūdnos dienos, liūdnos dainos.  Vaikystėje mums pasakodavo pasakas apie tai, kaip vištytei gaidelis akis išmušinėdavo, kaip Joną čigonai skriaudė, paauglystėje – televizija gąsdindavo, kad „Be namų negerai“… Emigracija yra mūsų kartai įkoduota nesąmonė. Ir mes – “Trupė Liūdi” – sąmoningai liekame. Įsitikinti galite kovo 3d. Menų spaustuvės (Šiltadaržio 6) Juodojoje salėje. Liksime nuo 19val.

Belaukiant pavasario

Ketvirtadienis, 2009 12 03

Kai ruduo sugriūva tvoros, kai žiema mums būna šalta, tad kviečiame visus čia užklystančius pasidalinti vidine šiluma ir pažiūrėti vaizdelį, kuriame grupelė liūdnų žmonių dainuoja apie pavasarinius reikalus:

Jei šilumos dar mažoka, užsukit šeštadienį į liūdnų žmonių spektaklį, kur galėsim padirbėti apšildymo klausimu akis į akį.

Ataskaita Gerbiamam Skaitytojui bei Žiūrovui

Pirmadienis, 2009 10 19
Praūžus gimtadinio šventimams, pagaliau grįžtame ir į savąjį puslapį pasidalinti viena kita mintimi su Tavimi, Gerbiamas Skaitytojau. Tikrai maloniai mename tą šventę – kartą švęsta Kaune, kartą Vilniuje. Žinoma, ne viskas klojosi pagal pirminį planą, bet gal taip ir geriau – atsirado antri planai, kurie mene turi tikrai nepaprastą vertę. Tauta gi žymiai geriau atmins koncertą, kurio metu dingo pusvalandžiui elektra, arba kitą koncertą, kurio metu kažkas kažkam pasipiršo nei kokį kitą koncertą, kur nei elektra dingo, nei piršlybų nebuvo… Bet, apskritai šnekant, tai nėra jau tap svarbu. Mums šįkart žymiai svarbiau atsiskaityti prieš Gerbiamą Žiūrovą, kad praitais metais nedykinėjome ir nesilinksiminome. Tagi, pateikiame jums praitų
Metų Ataskaitą:
1.”Grupė“ Liūdni Slibinai (toliau minima kaip „G“LS) pirmą savo koncertą turėjo prieš metus (Spalio 3d.)  Kauno Palemono vidurinėje mokykloje, kur iškart gavo savo pirmąjį apdovanojimą – žvakę.
2. Per šiuos metus „G“LS aptūrėjo 50 koncertų, sukūrė 25 dainas, 2 kartus nusifilmavo televizijoje (laida “Labas rytas” ir “Ryto suktinis su Zita Kelmickaite”), 20 kartų papuolė į jūtūbą (iš kurių 10 mums paprašius išėmė),  įgijom 1500 fenų feisbuke.
3.  Gavome šiuos apdovanojimus: jau minėta žvakė (Kaune); Jūratės keptas pyragas (Panevėžyje), S. Mykolaičio premija (Vilniuje).
4. Įsigijome sintezatorių ir gitarą, paleidome savo internetinį puslapį ir išmokėme “G”LS Moterį atskirti aštuntinę natą nuo ketvirtinės (tai didžiausias metų pasiekimas “grupės” vyrų vertinimu).
5. Finalui: Svetainėje “Fraip” pagal klausomumą vieną savaitę buvome aplenkę Džordaną Butkutę, „69 danguje” ir net patį Andrių Mamontovą. Neperspjovėme tik Radžio…
6. Atomazgai: “G”LS turėjo šią vasarą pirmąsias daugiadienes gastroles pajūryje, apie kurias išsamiau papasakos šie judantys paveikslėliai:

Praūžus gimtadinio šventimams, pagaliau grįžtame ir į savąjį puslapį pasidalinti viena kita mintimi su Tavimi, Gerbiamas Skaitytojau. Tikrai maloniai mename tą šventę – kartą švęsta Kaune, kartą Vilniuje. Žinoma, ne viskas klojosi pagal pirminį planą, bet gal taip ir geriau – atsirado antri planai, kurie mene turi tikrai nepaprastą vertę. Tauta gi žymiai geriau atmins koncertą, kurio metu dingo pusvalandžiui elektra, arba kitą koncertą, kurio metu kažkas kažkam pasipiršo nei kokį kitą koncertą, kur nei elektra dingo, nei piršlybų nebuvo… Bet, apskritai šnekant, tai nėra jau tap svarbu. Mums šįkart žymiai svarbiau atsiskaityti prieš Gerbiamą Žiūrovą, kad praitais metais nedykinėjome ir nesilinksiminome. Tagi, pateikiame jums praitų

Metų Ataskaitą:

1.”Grupė“ Liūdni Slibinai (toliau minima kaip „G“LS) pirmą savo koncertą turėjo prieš metus (Spalio 3d.)  Kauno Palemono vidurinėje mokykloje, kur iškart gavo savo pirmąjį apdovanojimą – žvakę.

2. Per šiuos metus „G“LS aptūrėjo 50 koncertų, sukūrė 25 dainas, 2 kartus nusifilmavo televizijoje (laida “Labas rytas” ir “Ryto suktinis su Zita Kelmickaite”), 20 kartų papuolė į jūtūbą (iš kurių 10 mums paprašius išėmė),  įgijom 1500 fenų feisbuke.

3.  Gavome šiuos apdovanojimus: jau minėta žvakė (Kaune); Jūratės keptas pyragas (Panevėžyje), S. Mykolaičio premija (Vilniuje).

4. Įsigijome sintezatorių ir gitarą, paleidome savo internetinį puslapį ir išmokėme “G”LS Moterį atskirti aštuntinę natą nuo ketvirtinės (tai didžiausias metų pasiekimas “grupės” vyrų vertinimu).

5. Finalui: Svetainėje “Fraip” pagal klausomumą vieną savaitę buvome aplenkę Džordaną Butkutę, „69 danguje” ir net patį Andrių Mamontovą. Neperspjovėme tik Radžio…

6. Atomazgai: “G”LS turėjo šią vasarą pirmąsias daugiadienes gastroles pajūryje, apie kurias išsamiau papasakos šie judantys paveikslėliai:

Užjūrinis projektas rugsėjo 25d. ŠMC

Trečiadienis, 2009 09 23
Sunku pasakyti, kas ten už tų jūrų, bet lygiai tap pat nelengva papaskoti, kas vyko šioj pusėj jūros prieš pusamžį. Bet jei nelengva, dar nereiškia, kad neverta, todėl kviečiame visus rusėjo 25 dieną į ŠMC, kur “menininkų” “grupės” Liūdni slibinai (iš Lietuvos) bei My Barbarian (iš Amerikės) susijungę komunikuos apie labai senus laikus šiuolaikinio meno erdvėse.

Apie jaunystės viltis

Penktadienis, 2009 09 18

Sveiki, Gerbiami Draugai. Artėjant iškilmingoms datoms (mūsų pirmąjam jubiliejui), kyla noras pažvelgti atgal ir apmąstyti tai kas buvo nuveikta, kas buvo paveikta bei kas praveikta. Šiems apmąstymas mums labai padės nuo šiandien paleidžiama serija įrašų iš vieno koncerto, kurį mums nufilmuoti nepasididžiavo “National Baltaruskij Channel” komanda. Baltarusijoje šis įrašas sulaukė didžiulio pasisekimo – teko girdėti, kad net Didysis braukė gailią ašarą ne vieną…

Serijas, kaip ir priklauso istorinei medžiagai, pateiksime chronologine tvarka, o pradėsime nuo pirmojo Liūdnų Slibinų kūrinio – arijos “Kaliausė iš Zapyškio”. Ši daina puikiai atspindi tuometinį mūsų “grupės” užmojo plotį ir sumanymo mastą, mat tikėjomės sukurti visą operą pavadinimu “Zuikis Dundukas” ir išleistį ją Operos ir baleto teatre. Deja, niekas mūsų ten neįsileido, motyvuodami tuo, kad didelėje Operos ir baleto teatro salėje mūsų grupės mažajį narį matys tik pirmosios žiūrovų eilės…

Šios operos taip ir nebaigėme, bet būtent dėl to neišbaigtumo šis įrašas įgyja dar didesnę ir dar liūdnestę vertę – tai tarsi savotiškas pamiklas Žlugusiai Jaunystės Vilčiai atminti.

Bendro gyvenimo džiaugsmai bei morkos

Ketvirtadienis, 2009 09 10

Nenugvelbs jis man nei morkos
Nei dynės nei mano Mortos

Praėjo dar tik savaitė nuo koncero, kurio metu mes inauguravome šį puslapį į interento platybę, o gyvenimas jau grįžo į savo ramią tėkmę: visi vėlei užmiršę tikrąsias žmogaus priedermes grįžta prie tokių antraeilių dalykų kaip žmona, vaikai, darbas ir krepšinis. Bet mes nieko nekaltiname, gi ir patys kartkartėmis atitrūkstame nuo aukštų idealų siekimo, idant sukauptume jėgų naujiems žygiams.

Štai pavyzdžiui šios savaitės vaizdelyje galite pamatyti kaip mes tas jėgas kaupiame semdamiesi jų iš virtuvės:

Tai, kad šiame vaizdelyje mes drabuojamės kartu nėra kažkoks sumanytas dalykas. Pasaulyje yra daug dirbtinai sukurtų grupių, kurių nariai net po metų veiklos nežino kas iš jų grupės su kuo miega. Mūsų atvejis kardinaliai kitos – mes visi pažįstami nuo Baltijos kelio laikų… Nuo tada ir gyvename kartu: valgome kartu, kuriame kartu, kartu mokame baudas už pasirodymus nuogiems viešumoje… Apskritai, žodis „kartu“ yra mūsų mėgstamiausias, nes jis žymiai prasmingesnis, nei koks pigiais serialais atsiduodanitis žodis „saldu“.

Tiek šiam kartui pamastymų. Beje, stengsimės publikuoti savo gyvenimo kronikas kiekvieną ketvirtadienį, nes kaip sako kažkoks veikėjas iš kažkokio filmo – „svarbiausia reguliarumas“.

Visiems bendrystės, kartu‘mo, bei gerų žmonų.

Laba diena!

Ketvirtadienis, 2009 09 03

Praėjo dar tik vienuolika mėnesių nuo tos dienos, kai beklausydama mūsų muzikos pravirko pirmoji saujelė žmonių. Diena keitė dieną, savaitė keitė savaitę, mėnesiena keitė žmonių psichiką, o ši mūsų pasėta liūdesio sėkla plito ir būjojo, kirsdama vis naujas ir naujas aukas. Jau susidarė gražus burys piliečių, kurie suvokė, kad iki šiolei gyveno beprasmį gyvenimą ir ta proga atsigrįžo į savo bočių išmintį. Tai tikrai labai svarbus rezultatas,  tačiau mums to negana! Mes dirbsime, kol verks visa tauta!

Būtent šiuo ir tik šiuo tikslu išlendame į virtualiąją erdvę, kur taip patogu paveikti nebrandžias sielas (beje, čia jų nesužiūrės jokie nepilnamečių apsaugos įstatymai!). Šiam puslapiui pasirinkome “blogo” formą, nes niekam nepaslaptis, kad “gėriu” liūdesį sukelti žymiai sunkiau. Tad tiek šioje pastraipoje. Kitoje pastraipoje bandysime trumpai nušviesti ką blogo čia rasite.

O gi rasite šit ką: koncertų informaciją, video reportažus iš mūsų bei iš kitų gyvenimų,  pasiguodimus apie tai, kaip mes blogai gyvename ir kaip mums liūdna. Atskirą skiltį turės mūsų „Literatūrinės dalies vedėjas“, kurioje reikš savo aštrią nuomonę niekam nerūpimais klausimais. Jeigu atkreipsite dėmesį į dešiniąją puslapio dalį, surasite mūsų ideologinį aprašymą („Kas jie?“), itin smarkiai prijaučiantys ras “Fenų klubą”, o kol neturime išleidę albumo, kviečiame naudotis mūsų fotoalbumu.

Tiek čia visko lia lia lia. Tikimės čia gana aktyviai reikšti savo savastis, o iš Jūsų laukiame pasiūlymų, pageidavimų, konstruktyvios kritikos bei vienos kitos ašarėlės..

Pabaigai pateikiame jums Liūdnų Slibinų jūtūbinės televizijos pirmąją seriją, kur pasakojama kaip mes šį puslapį paleidome.