Partizanai
(žodž. LIŪDNI SLIBINAI, muz. LIŪDNI SLIBINAI)
Išėjo tėvelis į mišką,
Išėjo motinėlė į mišką,
Išėjo tėvelis, išėjo motinėlė
Išėjo visi vaikai į mišką.
Gražią pasaką senelis
Seka pirkioj vakarais:
Kaip išėjo jo tėvelis
Ir kaip klaidžiojo miškais.
Apie klaidžią sniego pūgą,
Močiai nukirptas kasas,
apie pusbrolį Jokūbą,
kurs išskrido į dausas.
Apie liūdną Žaibo dalią,
Išdaigas žalių velnių,
Kyšo nosys trys sušalę,
Iš sidabro šulinių.
Apie Vanagą, Žemaitį,
Apie pamirštus kitus,
Kur užmigę po eglaitėm
Nesugrįžo į namus.
Išėjo tėvelis į mišką,
Išėjo motinėlė į mišką,
Išėjo tėvelis, išėjo motinėlė
Išėjo visi vaikai į mišką.
Apie trečią brolį Joną –
koks jis budelis puikus,
apie Eglę – Jono žmoną,
medžiuos suslėptus vaikus.
Pusnynuos močiutė miega,
O diedukas po ledu.
Bėga Raudoni per sniegą
Nepalikdami pėdų.
Kaip mergaitė nusiminus
vaikščiojio pirmyn atgal…
Brenda broliai per pusnynus
ir išbrist niekaip negal.
Ir Amerika suskubo,
Savo ranką tiesdama.
Bet senelis užusnūdo
ir jo pasaka baigta.
Išėjo tėvelis į mišką,
Išėjo motinėlė į mišką,
Išėjo tėvelis, išėjo motinėlė
Išėjo visi vaikai į mišką.