Stoja širdis

Stoja širdis

(žodž. Robertas Danys, muz. LIŪDNI SLIBINAI)

 

Stoja širdis ir    stoja,

Matyt, stoja kelio paklaust…

Bet tie, kurių klausia nestoja,

O žinantys kelią toliausiai

 

Pr.:

stoja ir stoja

stoja ir stoja

stoja, stoja

 

Trūksta vilties kaip oro,

Kai visos jėgos išsemtos…

Pildant ne savo norus,

Lipdant ne savo lemtį.

 

Pr.

 

Ir nebelieka pėdsakų,

Ir vis mažėja norai…

Skauda pačiam sau rėkti

 

Pr.