Stoja širdis
(žodž. Robertas Danys, muz. LIŪDNI SLIBINAI)
Stoja širdis ir stoja,
Matyt, stoja kelio paklaust…
Bet tie, kurių klausia nestoja,
O žinantys kelią toliausiai
Pr.:
stoja ir stoja
stoja ir stoja
stoja, stoja
Trūksta vilties kaip oro,
Kai visos jėgos išsemtos…
Pildant ne savo norus,
Lipdant ne savo lemtį.
Pr.
Ir nebelieka pėdsakų,
Ir vis mažėja norai…
Skauda pačiam sau rėkti
Pr.