Popierinė daina
(žodž. Šarūnas Banevičius, muz. LIŪDNI SLIBINAI)
Iš laiškų suręstoj palapinėj
Atsibudom visi popieriniai.
Pažiurėję pro langus iš popieriaus
Čežėdami verkėm ir juokiamės:
Pasauly nebėr plikos vietos,
Lig dangaus išklyjuota tapetais,
O už sienos kažkas bamba poterius
Dievuliui iš blizgančio popieriaus.
Pr.:
Priteplioti, tušti ar suplyšę,
Mes į krūvą draugėn susirišę
Apsisaugot bandysim nuo vėjo,
Nuo poetų ir kitų išradėjų.
Linksmoji dalis:
Piribiribipbip Parabarabapbap Parabarbarabarabo…
Patys sau susikursim tragediją-
Tą gražuolę, kuri nesigėdija
Popierinių dantų ir ausų,
Ištikima būt. Būt visų.
Ir visi pasibaigsim šiukšliadėžėj,
Ir visų pamiršti lyg slaptažodžiai,
Vis prašysim spalvotais pieštukais:
Tik nežaiskit, Dievai, su degtukais
Pr.
Ir visi pasibaigsim šiukšliadėžėj,
Ir visų pamiršti lyg slaptažodžiai,
Vis prašysim spalvotais pieštukais:
Tik nežaiskit, Dievai, su degtukais