Pasaka apie sriubą
(žodž. Kazys Binkis, muzika LIŪDNI SLIBINAI)
Jonas buvo tvirtas vaikas,
Drūtas, apskritas ir sveikas,
Daug gražesnis už Jokūbą,
Nes kasdieną valgė sriubą.
Vienąkart jis ėmė rėkt:
„Aš sriubos nenoriu srėbt!
Aš nevalgysiu sriubos,
ne, nevalgysiu aš jos!”
Kitą dieną – vis blogyn.
Jonas ėmė eit liesyn.
Čia jis vėl pradėjo rėkt:
„Aš sriubos nenoriu srėbt,
Aš nevalgysiu sriubos,
ne, nevalgysiu aš jos!”
Kai trečia diena atėjo,
Jonas visai suliesėjo.
Bet kai sriubą jam padėjo,
Ėmė jis iš naujo rėkt:
„Aš sriubos nenoriu srėbt,
Aš nevalgysiu sriubos,
ne, nevalgysiu aš jos!”
O ketvirtą dieną Jonas
Tapo kaip siūlelis plonas,
Jis besvėrė pusę gramo.
Nuo silpnumo krito žemėn.
Na, o penktą dieną – amen.