Apie jaunystės viltis

Sveiki, Gerbiami Draugai. Artėjant iškilmingoms datoms (mūsų pirmąjam jubiliejui), kyla noras pažvelgti atgal ir apmąstyti tai kas buvo nuveikta, kas buvo paveikta bei kas praveikta. Šiems apmąstymas mums labai padės nuo šiandien paleidžiama serija įrašų iš vieno koncerto, kurį mums nufilmuoti nepasididžiavo “National Baltaruskij Channel” komanda. Baltarusijoje šis įrašas sulaukė didžiulio pasisekimo – teko girdėti, kad net Didysis braukė gailią ašarą ne vieną…

Serijas, kaip ir priklauso istorinei medžiagai, pateiksime chronologine tvarka, o pradėsime nuo pirmojo Liūdnų Slibinų kūrinio – arijos “Kaliausė iš Zapyškio”. Ši daina puikiai atspindi tuometinį mūsų “grupės” užmojo plotį ir sumanymo mastą, mat tikėjomės sukurti visą operą pavadinimu “Zuikis Dundukas” ir išleistį ją Operos ir baleto teatre. Deja, niekas mūsų ten neįsileido, motyvuodami tuo, kad didelėje Operos ir baleto teatro salėje mūsų grupės mažajį narį matys tik pirmosios žiūrovų eilės…

Šios operos taip ir nebaigėme, bet būtent dėl to neišbaigtumo šis įrašas įgyja dar didesnę ir dar liūdnestę vertę – tai tarsi savotiškas pamiklas Žlugusiai Jaunystės Vilčiai atminti.