Praėjo dar tik vienuolika mėnesių nuo tos dienos, kai beklausydama mūsų muzikos pravirko pirmoji saujelė žmonių. Diena keitė dieną, savaitė keitė savaitę, mėnesiena keitė žmonių psichiką, o ši mūsų pasėta liūdesio sėkla plito ir būjojo, kirsdama vis naujas ir naujas aukas. Jau susidarė gražus burys piliečių, kurie suvokė, kad iki šiolei gyveno beprasmį gyvenimą ir ta proga atsigrįžo į savo bočių išmintį. Tai tikrai labai svarbus rezultatas, tačiau mums to negana! Mes dirbsime, kol verks visa tauta!
Būtent šiuo ir tik šiuo tikslu išlendame į virtualiąją erdvę, kur taip patogu paveikti nebrandžias sielas (beje, čia jų nesužiūrės jokie nepilnamečių apsaugos įstatymai!). Šiam puslapiui pasirinkome “blogo” formą, nes niekam nepaslaptis, kad “gėriu” liūdesį sukelti žymiai sunkiau. Tad tiek šioje pastraipoje. Kitoje pastraipoje bandysime trumpai nušviesti ką blogo čia rasite.
O gi rasite šit ką: koncertų informaciją, video reportažus iš mūsų bei iš kitų gyvenimų, pasiguodimus apie tai, kaip mes blogai gyvename ir kaip mums liūdna. Atskirą skiltį turės mūsų „Literatūrinės dalies vedėjas“, kurioje reikš savo aštrią nuomonę niekam nerūpimais klausimais. Jeigu atkreipsite dėmesį į dešiniąją puslapio dalį, surasite mūsų ideologinį aprašymą („Kas jie?“), itin smarkiai prijaučiantys ras “Fenų klubą”, o kol neturime išleidę albumo, kviečiame naudotis mūsų fotoalbumu.
Tiek čia visko lia lia lia. Tikimės čia gana aktyviai reikšti savo savastis, o iš Jūsų laukiame pasiūlymų, pageidavimų, konstruktyvios kritikos bei vienos kitos ašarėlės..
Pabaigai pateikiame jums Liūdnų Slibinų jūtūbinės televizijos pirmąją seriją, kur pasakojama kaip mes šį puslapį paleidome.